July 8, 2013 | by Nouh El-Harmouzi and Ali Masoud Print

Kas išvarė 17 milijonų egiptiečių į gatves visoje šalyje ir paragino 22 milijonus gyventojų pasirašyti reikalavimą dėl prezidento Mohammedo Morsi atstatydinimo? Egipto ekonomistai sako, kad tai lėmė ne tik politinės, bet ir ekonominės priežastys.

Kodėl protestuotojai – Tamarrod (liet. – maištauti, maištininkas) – savo internetinėje svetainėje paskelbė, kad „reikalauja prezidento M. Morsi palikti darbo vietą antradienį, liepos 2 dieną, 5 valandą po pietų” ir leisti įvykti išankstiniams rinkimams, kitu atveju jis turės akis į akį susidurti su „visišku visuomenės nepaklusnumu”.

Kodėl Egipto kariuomenė pateikė M. Morsi ultimatumą – krizę išspręsti per 48 valandas arba ji pati ją išspręs?

Šios krizės priežastys slypi M. Morsi administracijos ekonominėse ir politinėse nesėkmėse, kurios iš esmės yra nepakankamos asmens ir ekonominės laisvės pagarbos pasėkmė. Būtent asmens ir ekonominė laisvė yra nepakeičiamas gerovės šaltinis.

55 egiptiečiai buvo nužudyti ir 700 sužeisti per protestus, kuriuose žmonių smurtą, greičiausiai, iššaukė degalų, pagrindinių maisto produktų stoka ir ilgos eilės.

Trūkumas ir eilės įrodo tai, kad M. Morsi įgyvendinama politika konfliktuoja su laisvės ir rinkos požiūriu, kuris padėtų pakelti gyvenimo lygį.

Ekonominė situacija Egipte tik blogėja. Ekonomikos augimas 2012-aisiais fiskaliniais metais sumažėjo iki 2,2 proc. – nuo 5,1 proc. 2009-2010 m., po revoliucijos, kai buvo nuverstas prezidentas Hosnis Mubarakas. Buvo prognozuojama, kad birželio pabaigoje ekonomikos augimas nukris iki 2 proc. Be to, Egipto svaras neteko 12,5 procentų savo vertės JAV dolerio atžvilgiu.

Prastėjanti situacija 82,5 mln žmonių įstūmė į nedarbą ir skurdą. Daugiau nei 3,3 milijono žmonių – 13 proc. egiptiečių yra bedarbiai, šis skaičius toliau auga.

46,4 proc. 20-24 metų amžiaus gyventojų darbo neranda. 43 proc. egiptiečių gyvena žemiau skurdo ribos (2 JAV doleriai per dieną).

Lyg to būtų maža, vyriausybės biudžeto deficitas auga ir siekia 10,8 proc. BVP. Dėl augančio deficito Egipto vyriausybei padėti neturtingiausiems šiais sunkiais laikais darosi vis sudėtingiau.

Ekonominę situaciją dar labiau apsunkina užsienio investicijų nuosmukis, mažėjantys turistų srautai ir bendras politinis nestabilumas.

Šios ekonominės katastrofos priežastys lengvai paaiškinamos blogai įgyvendinamos ekonominės politikos kiekiu, nekalbant apie visišką korupciją ir nepakankamą konkurencingumą. „The Global Competitiveness Report” Egiptui skiria 94-ą vietą iš 142 šalių.

Didelės subsidijos, pavyzdžiui, duonai ir degalams, sukūrė neefektyvią paskirstymo sistemą visoje šalyje, o tai savo ruožtu lėmė produktų trūkumą ir vis augantį nepasitenkinimą vyriausybe. Prezidentas M. Morsi pažadėjo išspręsti šias problemas per 100 dienų nuo kadencijos pradžios, tačiau to nepadarė.

Kalta ne vien ekonomika. Politinės M. Morsi vyriausybės nesėkmės yra dar viena šios pavojingos situacijos Egipte priežasčių.

Beveik visi žmonės, kuriuos M. Morsi paskyrė ministrais, gubernatoriais ir kitais aukštais pareigūnais, buvo Musulmonų brolijos nariai, o tie, kurie nuo islamiškų taisyklių laikėsi atokiau, buvo atstumti.

Be to, jis vienašališkai išplėtė savo galias, pavyzdžiui, apribodamas žodžio laisvę ir spaudą.

Dėl šių ir kitų ekonominių ir politinių nusikaltimų M. Morsi administracija prarado Egipto žmonių pasitikėjimą.

Kas bus toliau pasakyti sunku, bet jei kita valdžia nepašalins individo laisvės ir verslo ribojimų – jei ji neatsisakys reguliavimo ir subsidijų – ji taip pat žlugs.

Nouh El-Harmouzi portrait
Dr Nouh El Harmouzi is editor of the Arabic-language news and analysis site MinbarAlHurriyya.org, sponsored by the Atlas Network and a professor of economics at Ibn Toufail University in Kenitra, Morocco. Learn More about Nouh El-Harmouzi >
Dr. Ali Masoud is a professor of economics at Sohag University in Egypt. Learn More about Ali Masoud >